ketvirtadienis, rugpjūčio 19

no dog for today

Kažkoks išsibalansavimas. Alsavimas kaip šuns.
Rodos, paskęstu muzikoj ar knygoj ar dar kur ir viskas taip vietose ir gera, nors tiesiog guliu. Kaip koks lavonas nieko nedarydama. O valgyt nevalgau, dabar jau ir vandenį baigiu pamiršti. Che. Tuoj, draugužiai, susitiksim morge. Prieš porą dienų ten gal ir būtų buvę visai malonu, šalta, nors ir dabar ne itin vėsuma. Ir visgi dabar jokio lengvo nardymo, tik sunki paranoja. Baimė, kad kaip kokie teletabiai iš mažos skylės išlįs žmonės. Minia jų ir minia mano galvos skausmo. O išties, tiesiog pavargau ir noriu ilgiau leisti sau nesusidurti su žmonėm.
Nu gal kelis ir myliu, bet tai šalin visi, ok? Užtai regiukas, ir ypač Bob'as, grąžina tą muzikos harmoniją.
Ahahaha koks įrašas. Dėjau.

antradienis, rugpjūčio 17

so long and so skinny. not

Oh, verkiu sieloje (kraujavimą pasiliksiu dar sunkesniems laikams arba mėnesinėms). Turit kojas? Hell, I don't. Žinoma, aš ne invalidė - nors kai pasižiūri į jų tekstūrą, tai norisi vymt vymt, kaip pasakytų vienas garbus asmuo. O dar kalba, kad jaunam amžiuj celiulito nėr. Tai jei čia ne celiulitas, tai fuck yeah, man ant kūno atsirado kažkas dar baisesnio. Dar pridėkime visus uodų įkandimus. Ir aš jums ne Angelinos vaidinama supermoteris-transformerė (yes, I know - dukart per savaitę kine), kad sugebėčiau nesikasyt ir taip dar labiau nepablogint situacijos. Tęskime. Dabar įsivaizduokite mano kojas. Pajuoka kažkokia. Bet ne. Dar pridėkite alergijos požymius ir išsilupusią odą. And wait for one more - jos trumpos ir storos.
Ir ne, tai ne vištos šlaunelės :/

Meldžiu, o maloningasis valdove Mcdonalds, neįsileisk manęs į savo šventovę.

 

pirmadienis, rugpjūčio 16

good shape

Sedžiu, rymau. Kažkaip pasirodė, kad pirmą, kad ir tokios erdvės įrašą, reiktų nuo pozityvo pradėti.
Berašydama išvaliau katino vėmalus, apraudojau savo ataugusius gaurus (klaikus pereinamasis etapas - kada nors reiks parašyt atskirą įrašą apie plaukus), užsidirbau kelis uodų įkandimus, išgėriau dar litrą vandens, nes karštis įvarė galvos skausmą, o įkvėpus oro likučių norėjosi pasekti plaukuotojo keturkojo pavyzdžiu (prakaito ir vėmalų dvoko kombinacija, oh yeah).
Bet viskas tiesiog puiku. Dylanas ir dar likę vyro kvapo likučiai. Sukaupus paskutinius jėgų likučius skaitau poetų ir dar vieno mirusiojo rankraščius. Rodos, keliauju pavasarin. Visai užveža.