Dabar taip gaudau kultūrų, praeičių nuotrupas ir lyg ieškau pačios dvasios atvaizdavimų savo keliukuos. Gal tik trūksta truputį miškų, upelio vandens, bangų talžymo, kai nesuprasi, kas galingesnis - tas vėjas, vanduo ar putos, kaip burė bangos gale pasitinkanti.Ir šįryt apsvaigus dėl savo fiziologinių pokštų, vien buvau vaiko nusistebėjimas ir visa taip žavumu padengta. Kiek kratomasi beskonybės visur, kai tipenama damų su savo kandikliais. Tik pasakykit bent kažką, kas neturi kvapo ar skonio. O chemikais aš netikiu. Nereikia gi tokiu būti, kad suvoktum dviejų cheminių reakcijų žaidimus.
O kaip įstabu vis rast, prisimint ir vėl kontempliuot vien paties žmogaus sandaros segmentus. Taip mėgstu primerkti akį, pasižiūrėt į delną, būtinai pajudinti pirštus ir pastebėt akimirką pro pirštų plyšelius. Tada kaskart nustebt, kad kairioji akis mato šiltus, o dešinioji - šaltus tonus. Dar radau 3D akinių parodiją, tad pirmąkart suvokiau, kad tai veikia sukeitus spalvinius. Mėlyną šaltumą uždėjus ant kairiosios ir tą patį su sekančia akim. Ar ir jūsų akys taip (čia labai retorinis, nes ne tik rašymas pačiai, bet ir auditorija labai menama)?
Labai nemėgstu tablečių, gal man netgi mažytė paranoja, nors būtent tokio jausmo neišskirčiau jas rydama. Tiesiog kaip kiekvieną teoremą, turi dar kartą sau įrodyti, kad tikrai žinotum ar nenukvakęs anasis žmogus buvo, taipogi kokioje situacijoj šioji kramsnojama. Tad pagaliau suveikus antrajai rytinės tabletės pusei ir pajutus dar didesnį svaigulį, puoliau tvarkytis. Taip lyg būtų super intriguojanti ir azartiška misija. Keistoka taip šluot grindis, bet imi galvot, kad gal ta moterų prigimtinė nuojauta yra tikras reikalas. Ne toji "žinau, kad tu kažką padarei aną vakarą", bet "žinau kada tvarkytis". Būtent nujausti, kada ta nemaloni tvarkymosi prievolė gali tapti tam tikra ramybe. Gan ironiškas priedas prie moteriškų seksistinių juokelių ir jų priedermės virtuvėje, bet panašu, kad tiesa.
Po tvarkmečio, likau sumišusi dėl moterų stiprybės ir vietos pasauly. Tik taip ir likau menkai pešusi (kaip vištas kokias) ir tebedvejoju dėl moterų vien fiziologinės prigimties.
O, vien tam, kad prisiminčiau, pridedu nesuvokimą tikėjimų, stabų, prietarų palydėjimo "bet gi bent blogo, tai nieko nepadarys". Net pykdo truputėlį, nors gal verčiau priverčia sukt pačios smegeninę.
Ir toliau grįžtu į raštų ir genčių analizes, nes vien malonumas, kai dešinioji įsiskausta nuo rašymų paišymų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą