Paprasčiau gyvenimuos net nebūna. Nebeturiu net klausimų, ir gal taip dar kokias dvi dienas. Toks laikas, kai vien būnama, kai štai manyje apsigyveno mažas dievukas. Nykščio dydžio lygiai. Ir mes abu šypsom, lyg prie arbatėlės, kaip seni draugai, nors niekad nesusikirto takeliai miškuos praminti. Tik paralelėj, kaip du lygūs.
Vien šypsnoju išgirdus svetimų pasaulių aidus. Ir kai bandai apčiuopt tas svetimas kalbas, kažkiek malonu ta jų atskirtis. Malonu nebūti tuo, bet vis po truputį priliest. Zoologijos sodo, bet ne, bet taip, džiaugsmas. Ir vis bandai kažką bendro abiem širdim rast, tik dažniau nesusipratimai. Ir visgi juokinga, kai svetimuos garsuos padarėliai ieško savų, ir pagal sąskambius verčia jų prasmę kitaip.
Vienas ramiausių grynuolių.
 |
| Ir ak kodėl gražūs žmonės nevaikšto naktimis nuogi. |
OMG TAVYJE NYKŠTUKAS BEIBI TU NĖŠČIA
AtsakytiPanaikintiteks sex,drugs&rock'n'roll pradėt, kad tik zaraza dingtų, arba va sesė akušerė, tai šeimos dalykas.
AtsakytiPanaikintiPasakyk visiems klasiokams, kad išvažiavai į internatinę mokyklą Vokietijoj, o iš tikro iškeliauk į Kanadą ir ten būk nėščia ir atiduok vaiką įsivaikint ir viską. Ir tada suaugus ten visaip dramatiškai jūsų likimai susikirs. Bent jau aš taip daryčiau. Gal net reikės.
AtsakytiPanaikinti